1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer

Debesyla: „Rašyti. Įpratau rašyti, ir rašyti daug. Panašiai
kaip kalbėti"

Ši asmenybė – rašytojas maištininkas. Jis dalija patarimus, kurie visiškai prieštarauja nusistovėjusioms normoms. Savo mintimis dalijasi lengvoje kaip debesis internetinėje svetainėje debesišku pavadinimu Debesyla.lt  Kas jis, apie ką ir kodėl rašo?

 

Internetinėje erdvėje esi žinomas kaip tinklalapio Debesyla autorius. Ar šis pavadinimas labiau apibūdina tave, ar tai, ką tu rašai?

Debesyla – tai aš. Na, ar bent buvau aš, kai man šį vardą sugalvojo artima draugė. Nesu tikras, ar aš vis dar Debesyla, bet užtat matau, kad tinklaraščio tema kažkaip prisitaikė prie to vardo.

Debesyla – tai lyg debesų stebėjimas. Debesys lengvi, įdomūs, skirtingi ir plaukiantys ten, kur jiems geriausia plaukti. O Debesyloje būtent ir rašau apie lengvesnį, įdomesnį bei malonesnį gyvenimą. Panašu, tiesa?

Pirmasis tinklaraštyje publikuotas straipsnis vadinosi „Kaip pakeisti save – faktai ir argumentai“. Ar tai reiškia, kad svetainė gimė iš tavo noro kažką stipriai keisti savyje, o gal kituose? O galbūt – iš nepasitenkinimo normomis?

Kaip gimė tinklaraštis, net aš pats nežinau. Mokslininkai spekuliuoja (t.y. aš dabar galvoju), kad Debesyla atsirado iš noro tiesiog kažkur padėti mano turimas žinias, leisti pasauliui jas panaudoti, perdoroti, sukritikuoti ar kitaip patobulinti ir paskleisti. Visad tikėjau, kad minčių kopijavimas ir perdirbimas yra nuostabu, kodėl nedavus pasauliui progos tą padaryti?

Pirmi mano įrašai, t.y. jūsų minėtas bei keli tolesni įrašai, buvo tuo ir paremti:  beveik jokių detalių naršymų internete, beveik jokių nuorodų ar jau pabaigto turinio reklamos. Vien tik tai, ką turėjau galvoje tuo metu, padėta ant lėkštutės varnoms lesti.

Padidėjusio noro keisti save nejaučiau, kadangi aš keičiau save jau metus su puse prieš Debesylos atsiradimą – 2012 metų lapkritį. Galima teigti, kad ilgą laiką buvau to fanatikas. ;)

 

Tavo straipsniai labai skirtingi: vieni emocionalūs, kai kuriose daug motyvacijos, kituose – sarkazmo ar rimtų pamokymų. Tikriausiai nesuklysiu teigdama, kad rašai vedinas momentinio įkvėpimo? O gal atvirkščiai – rašymas reikalauja ypatingo susikaupimo ir rimto įdirbio? Apibūdink savo rašymo stilių.

Įprastai mano rašymo procesas būna toks:

Pirmadienį išleidžiu įrašą, reklamuoju jį. Ilsiuosi iki ketvirtadienio, kuomet jau atsiverčiu sąsiuvinį ir peržvelgiu temas, kurias man pasiūlė skaitytojai ar kurios atėjo į galvą skaitant jų atsiliepimus. Iki penktadienio ryto vėl ilsiuosi, tik šį kartą jau galvodamas, apie ką rašysiu. Penktadienis, turint omenyje rašymą, būna turbūt nepastoviausia diena per savaitę. Arba aš jau turiu temą ir pradedu rašyti, arba turiu, bet nesugalvoju, kaip pradėti, arba neturiu ir nepradedu... Šeštadienis –  rašymo diena. Labai pasiseka, jei jau penktadienį būnu parašęs bent įžangą ir artėju link viduriuko. Jei nėra – na ką, tuomet praleidžiu daug daugiau laiko tą dieną rašydamas. Sekmadienis – taisymas, marinavimas ir dar šiek tiek taisymo. Jei ištaisyta – ilsiuosi. Nepavadinčiau šito momentinio įkvėpimo vedinu rašymu. Nors įkvėpimas daro įtaką. Jo vedinas, galiu beveik per vieną dieną parašyti.

Viename iš straipsnių teigei: „Įprask daryti, susikurk įprotį.“ Papasakok, kokius 3 naudingiausius įpročius esi susikūręs.

1. Keturis mėnesius, kiekvieną dieną, rašiau po vieną savo apysakos pastraipą. Tikslios temos, siužeto neturėjau, tik norėjau pamatyti, kiek ir ką parašysiu. Birželio 25, lygiai po keturių mėnesių, rašymą nutraukiau. Tai buvo bene smagiausias kada nors mano  išbandytas rašymo eksperimentas.

2. Kiekvieną savaitę išsivalyti savo to–do sąrašą, išjungti neperskaitytus tab'us interneto naršyklėje, išmesti visokius pasenusius užrašus bei lapukus.

Išduosiu paslaptį: esu didelis tvarkymosi mėgėjas. Tvarka ir to, kas nebenaudinga, išmetimas yra tarytum geras poilsis Juodkrantėje! ...Tėvai ir mergina mane dėl to kartais nori prakeikti.

3. Rašyti. Įpratau rašyti, ir rašyti daug. Panašiai kaip kalbėti, bet čia geriau – daugiau žmonių gali pamatyti ir daugiau laiko turiu apgalvoti tam, ką sakau. Greitai kalbėdamas, palyginti dažnai vis lepteliu ką nors nereikalingo, o rašant to išvengiama.

 

Apie ką buvo tavo keturis mėnesius rašyta apysaka, koks jos likimas? Gal planuoji kur nors ją publikuoti?

Po keturių mėnesių darbo lioviausi rašęs, kadangi pamačiau, jog pradinius tikslus pasiekiau: įpratau rašyti kasdien, pramokau tai daryti geriau (kalbant konkrečiai apie istorijas) ir dar siužetą išmokau kurpti. Publikuoti nemanau, kad ruošiuosi. Na, nebent kada tam, kad parodyčiau, kas išeina, kai rašai nežinia ką, o tik iš noro rašyti.

Tai buvo istorija apie 20–metį rašytoją, gyvenantį apie 2050 metų ateities Kaune. Tai istorija apie paslaptingai dingusios raudonplaukės merginos paieškas... Kuri galimai net neegzistavo, o buvo tik jaunuolio fantazija. 

Istorijos veikėjus, siužeto greitį ir aplinkos aprašymus, beje, labai įkvėpė Murakamio knygos, kurias tuo metu dorojau vieną po kitos.

 

Dažnai naudoji itin drastiškus teiginius: nuobodulys yra gerai, nesitvarkyk, nebūk produktyvus ir t.t. Kas slepiasi už šių pavadinimų? Ką bandai išreikši tokiais, iš pirmo žvilgsnio, kraštutinumais?

Aš esu įsitikinęs, kad kraštutinumai yra gerai. Kraštutinumai yra tai, kas priverčia praplėsti ribas, akiratį, pamatyti tai, kas už krašto. Neveltui juk kraštutinumais vadiname, tiesa?

Aš nenoriu rašyti kažko, kas yra "meh", kažkur per viduriuką. Aš noriu rašyti tai, kas privers skaitytoją pakelti antakius, beskaitant išsižioti, galbūt garsiai nusikeikti ir parašyti ilgą ilgą piktą komentarą. Kažko vidutiniško nenoriu ir nuoširdžiai tikiu, kad tik kraštutinumai verčia judėti pirmyn.

Ar galėtum 3 punktais įvardinti, kaip greitai ir sėkmingai padaryti savo gyvenimą lengvesnį.

Štai universalus trijų ėjimų gidas, kaip greitai ir sėkmingai gyventi lengviau:

1. Nebandyk padaryti savo gyvenimo lengvesniu. Jis lengvas toks, koks yra dabar, tad geriau su juo susitaikyk.

2. Kadangi tu niekur nebešvaistai savo energijos, eik, pavalgyk ką skanaus. O tada       pamiegok popiečio miego. Tai padaręs, viską pakartok iš naujo.

3. Jei nori kažką keisti – keisk. Bet nesitikėk, kad taip bus lengviau. Keisk labiau dėl to, kad nori keisti, o ne dėl paties tariamo pagerėjimo. Kitaip tariant, keisk, bet tik vardan paties keitimo.

Na, o dar trumpesnis gidas būtų: Nebandyk padaryti gyvenimo lengvesniu. Padarysi tai ir išspręsi problemą.

Ar turi rašytoją, mokslininką, lektorių, kuriuo žaviesi ir kuris tave įkvepia?

Su žavesiu įdomi situacija: žaviuosi daugeliu, bet atsimenu tik retą kurį. Iš pačių geriausių: blogeris Leo Babauta (jis, beje, ir įkvėpė būtent lengvumo bei minimalizmo temomis Debesylą rašyti), Gladiatorius (taip, fantastinis herojus, sužavėjęs savo pasiryžimu kovoti dėl šalies iki galo), Jullian Assange (vėlgi dėl užsispyrimo ir noro pakeisti pasaulį) bei Andrius Užkalnis (vien dėl to, kad jis išdrįsta sakyti tai, ką galvoja).

Ačiū Danieliui už pokalbį, patarimus ir mintis. Visus susidomėjusius kviečiame apsilankyti www.debesyla.lt tinklalapyje, kuriame rasite visus šio autoriaus publikuojamus darbus.

comments